Logo top
Forumas
Galerija
Orai
Šiandien
Naktį: °C
Dieną: °C
Vėjas: m/s
Rytoj
Naktį: °C
Dieną: °C
Vėjas: m/s
RENGINIAI / Ekspedicijos
Ekspedicijos
2008-03-04
Iššūkis Afrikai

Šeši lietuviai trimis visureigiais šių metų sausio pabaigoje keliavo po Afrikos žemyną. Du kauniečiai Rolandas Neveckas ir Žilvinas Kriaučiūnas bei dvi sutuoktinių poros iš Klaipėdos-Vita ir Arūnas Benečiai bei Asta ir Artūras Timukai. Šį kompanija prisijungė prie keliautojų iš Rusijos grupės.Pastarieji ir buvo visos šios kelionės sumanytojai. Iš viso ekspedicijoje dalyvavo 30 žmonių ir 13 automobilių. Šios varžybos yra panašios į alternatyvų Dakaro maratoną. Tačiau skirtingai negu Dakaro lenktynėse, šiose varžybose nesivaržoma tarpusavyje. Jos labiau orientuotos į Juodojo kontinento pažinimą. Keliautojai iš įvairių miestų sutarė vasario 1 dieną susitikti Ispanijos miesto Tarifa uoste. Persikėlę keltu į Afrikos žemyną jie turėjo kirsti Maroką, Vakarų Saharą, Mauritaniją, Senegalą ir kelionės pabaigoje pasiekti Gambijos sostinę Bandžulą kuris yra 800 kilometrų piečiau Dakaro miesto. Čia ekspedicijos dalyviai turėjo parduoti tai kas liko iš jų transporto priemonių ir lėktuvu parskristi namo. Apie tai kaip pavyko pasiekti Afrikos krantus įspūdžiais su mumis pasidalino Žilvinas Kriaučiūnas:

 

Pradėti reikėtu nuo senos rusiškos dainelės žodžių: neikite vaikai į Afriką keliauti!

Неходите дети в афику гулять!

 

Kelionę reikia padalinti į tris dalis. Pirmojoje dalyje, vertoje atskiro pasakojimo būtu mūsų ekipažo nuotykiai iki Tarifos uosto. Trumpai tai skambėtu taip-išvažiavus numatytu laiku iš Kauno, link pietinių Ispanijos krantų ir kirtus Vokietijos-Prancūzijos pasienį, iš variklio skyriaus gavome žinutę -imakuliata muerta. Tai išvertus iš ispanų kalbos reiškė kad mūsų variklio cilindrų galvutė nebetinkama naudoti. Tačiau dėka daugelių laimingų sutapimų (didelis dėkui autobusiuko su tralu vairuotojui Žilvinui iš Radviliškio) mums pavyko nukakti į Ispaniją ir ten suremontuoti cilindrų bloko galvutę, bei laiku atvykti į starto vietą. Antroji kelionės dalis-kelionė per Afriką. Tai specifiniai tik Afrikos kontinentui būdingi kontrastai ir nepakartojamo grožio gamta. Aplankėme penkias šalis. Marokas tai Afrikos Europa. Geri keliai ir nuoširdūs įvairiausiomis uniformomis apsirėdę kelių patruliai. Jie nuoširdžiai tikrindavo asmens ir automobilio dokumentus, tačiau nei karto netikrino teisių. Kitiems keliautojams po Afriką galime patarti, kad pasiimtu automobilio ir asmens dokumentų kopijų. Taip bus sutaupyta nemažai laiko, nes visi keliautojai registruojami kiekviename poste. Taipogi kiekviename poste pasiteiraujama ar viskas gerai? Ir ar mes matome, kaip pas juos ramu? Čia matyt dėl neįvykusio Dakaro. Antrojoje kelionės dalyje nuotykių buvo taipogi apstu. Vienam iš rusų ekipažo nariui teko Jungtinių tautų ligoninėje už 200€ operuoti apendicitą.

Kitas ekipažas irgi iš Rusijos supanikavo ir pasuko ienas namo. Mūsų beliko 11 ekipažų ir 26 ekskursantai. Pasukome link šalie vaiduoklės-Vakarų Sacharos Niekam nepaslaptis, kad Marokas yra prisijungęs Vakarų Sacharą. Taip, tokios šalies nėra. Jos vietoje yra Marokas, kuriame stovi miestai vaiduokliai. Tai dykumoje pastatytos gatvių apšvietimo lempos apšviečiančios smėlį! Tačiau artėjant link trečiosios mūsų kelionės šalies Mauritanijos sienos ir šių civilizacijos požymių mažėjo proporcingai likusiems kilometrams iki jos sienos. Pasienyje pasitiko muitininkai sėdintys skarmalais ir kartono lapais papuoštuose būdelėse. Elektros nėra! Pasienio punktas veikia tik šviesiu paros metu. Naktį muitininkas toje būdelėje miega ir tai jau ne pasienio punktas! Tai muitininko miegamasis! Kertant sieną ir vėliau, visi masiškai reikalauja kyšių. Tai vadinama kado (Egipte tai skamba - bakšiš).

Padavėjai cukrų arbatoje maišo savo pirštais. Visur musės, šiukšlės ir smarvė. Galiausiai pribloškė vietiniai veikėjai, kurie kelias dienas kastuvais kasė smėlį į sunkvežimį, o po to, nuvežė jį pardavinėti į kitą dykumos galą. Juk ten aplinkui visur smėlis! Mauritanijos nacionaliniame parke įveikėm 200 kilometrų šių metų Dakaro maratono trasos. Tai be jokių abejonių gražiausia Mauritanijos dalis. Nors pačią Mauritaniją galėčiau apibūdinti taip- jeigu pasaulis būtu žmogaus pavidalo, tai jo išangė būtu Mauritanija.

 

 

 

Tam, kad patekti iš Mauritanijos į Senegalą, mūsų 11 automobilių kolona turėjome sumokėti 2100€ kyšį ir dar gavome lydintį į kitą Senegalo pasienį pareigūną, kuris baigęs savo misija, apsisuko ir šaltu veidu paprašė dovanos!

Tokia ta Afrika. Linksmiausia buvo Gambijoje rusų ekipažui pažeidusiam eismo taisykles. Jie trumpam buvo patekę į policijos areštinę. Gerai, kad greitai paleido, nes piniginių bausmių ten nėra, yra tik kūno. Tačiau viskas baigėsi laimingai. Gambijos sostinėje Bandžiule, pardavėme savo visureigius, ir beveik už tokią pačią kainą, kokią sumokėjome pirkdami.

Tačiau labiausiai sužavėjo likusio kelionės rekvizito pardavimas. Pardavėme viską, netgi suplyšusius batus. Vertingiausias mūsų pirkėjams daiktas-palapinė. Gambijoje palangiškių ekipažas sutiko lietuvių šeimą. Jie Bandžiule turi savo restoraną, kuriame yra lietuviški patiekalai! Trečiasis kelionės etapas buvo skrydis iš Bandžiulo aerouosto su vienu persėdimu Briuselyje namo. Tuo tarpu ekipažams iš Rusijos tai buvo panašus išbandymas, kaip mums patekti į Tarifos uostą.

 

 

Autorius Irmantas Petronis

Nuotraukos ekspedicijos dalyvių